Pridėti vietą

Acceder

SerbijaSerbija

20140101_145502

20140101_145502

Serbija

Serbija (), oficialiai Serbijos Respublika () – Balkanų respublika centrinėje ir pietryčių Europoje. Ribojasi su Vengrija šiaurėje, Rumunija šiaurės rytuose, Bulgarija pietryčiuose, Šiaurės Makedonija pietuose, Kroatija ir Bosnija ir Hercegovina vakaruose bei Juodkalnija pietvakariuose. Serbija taip pat reiškia pretenzijas į sieną su Albanija per ginčijamą Kosovo teritoriją. Istorija Serbų gentys valstybę suformavo VII a. XI a. jie įkūrė Duklijos karalystę. 1346 m. Stefanas Dušanas sujungė serbų…

1 - 24 lankytinos vietos

A
20140101_145502
20140101_145502
Kopaonikas (; , Mali i Kopaonikut) – kalnų masyvas Serbijoje. Stūkso Kopaoniko nacionaliniame parke, centrinėje Serbijos dalyje, taip pat apima mažą dalį šiaurinio Kosovo. Aukščiausias taškas – Pančica (Serbijos ir Kosovo pasienyje), iškilusi 2 017 m virš jūros lygio. Kopaonikas yra Serbijos pagrindinis slidinėjimo kurortas. Istorija Kopaonikas turi turtingą istorinį paveldą. Viduramžių laikais buvo svarbus kasybos centras. Ant kalno yra senų tvirtovių, statytų Serbijos dinastijų. Nuorodos • Kop…
wikipedia/Kopaonikas
B
Belgrado arena
Belgrado arena
Tošin Bunar
Belgrado arena (arba Belgrade Arena, serb. Београдска арена) – daugiafunkcė arena Belgrade, Serbijoje, viena didžiausių arenų Europoje. Arena pastatyta 2005 m. Suprojektuota kaip universali salė, tinkama krepšiniui, rankiniui, tinkliniui, lauko tenisui, atletikai ir kitiems kultūriniams renginiams. Sporto renginiuose talpina 18 386 žiūrovų, plotas – 48 000 m². Belgrado arena buvo pagrindinė 2005 m. Europos vyrų krepšinio čempionato salė. Arenoje sužaistos atkrintamosios ir finalinės rungtynės. 2…
wikipedia/Belgrado_arena
C
Rivers are the lifeline of human civilization.
Rivers are the lifeline …
Fruška Gora () – kalnų masyvas ir nacionalinis parkas Serbijos šiaurėje, Sremo krašte, Panonijos lygumos apsuptyje. Aukštis iki 539 m (Crveni Čoto k.). Ilgis iš rytų į vakarus 80 km, plotis iki 15 km. Šiauriniu pakraščiu prateka Dunojus. Būdingi kalvoti kraštovaizdžiai, nedidelės giraitės, pievos, kultūriniai laukai. Fruška Goroje daug kur įveisti vynuogynai. Sutinkami elniai, stirnos, peri įvairūs paukščiai (baltieji ir juodieji gandrai, karališkieji ereliai, taurieji sakalai, juodieji pesliai …
wikipedia/Fruška_Gora
D
Belgrado tvirtovė
Belgrado tvirtovė
Dorćol (historical)
Belgrado tvirtovė () – istoriniame Serbijos sostinės Belgrado centre, jos pagrindas pastatytas XV a. pradžioje, tačiau XVII a. pabaigoje ir XVIII a. pr. tvirtovė išplėsta modernesniais bastionais. Dėl strategiškai svarbioje vietoje stovėjusios tvirtovės ilgai kovojo didžiosios Vidurio Europos galios - Habsburgų monarchija ir Osmanų imperija. XVII-XVIII a. tvirtovė trumpą laiką priklausė Austrijai. Pirmojo serbų sukilimo metu serbai 1807 m. užėmė tvirtovę, tačiau iki 1867 m. joje liko Osmanų kom…
wikipedia/Belgrado_tvirtovė
E
01072009(036)_NLT
01072009(036)_NLT
Vakarų Morava () – upė vakarų Serbijoje; viena iš Didžiosios Moravos ištakų. Prasideda Golijos kalnuose (Dinarai), netoli Požegos miesto susiliejus Golijska Moravicos and Džetinjos upėms. Teka kalnuotomis vietovėmis rytų kryptimi. Ties Stalaču suteka su Pietų Morava ir sudaro Didžiąją Moravą. Vaga vingiuota. Svarbiausias intakas – Ibaras (dešinysis). Prie Vakarų Moravos išsidėstę Čačako, Kraljevo, Trsteniko miestai.
wikipedia/Vakarų_Morava
F
2014-07-25_122758
2014-07-25_122758
Nišava () – upė Bulgarijoje ir Serbijoje; Pietų Moravos dešinysis intakas. Prasideda Bulgarijoje, Stara Planinos kalnuose, į rytus nuo Komo viršukalnės. Aukštupyje vingiuoja į pietvakarius tarpukalnių tarpekliu. Už Bulgarijos-Serbijos sienos pasuka į šiaurės vakarus, vietomis taip pat sudaro kanjonus. Įteka į Pietų Moravą netoli Nišo. Pagrindiniai intakai: • dešinieji – Temištica • kairieji – Jerma, Crvena, Koritnička, Kutinska Nišavos slėniu nuo pat senovės ėjo kelias jungiantis Europos miestus…
wikipedia/Nišava
G
2018 - Romania - Serbia - Danube River - Rousse Prestige
2018 - Romania - Serbia …
Geležiniai Vartai (, ) – tarpeklis, esantis Dunojaus upėje, Serbijos ir Rumunijos pasienyje. Plačiąja prasme Geležiniai Vartai apima 134 km ilgio kelią, siaurąja – tik paskutinį šio kelio barjerą, esantį kiek toliau už Rumunijos miesto Oršovo. Į šį barjerą įeina dvi hidroelektrinės užtvankos. Tarpeklis yra išsidėstęs Rumunijos šiaurinėje bei Serbijos pietinėje dalyse. Šioje vietoje upė atskiria pietinę Karpatų dalį nuo vakarinės Stara Planina kalnų papėdės. Rumunų, vengrų, slovakų, turkų, vokieč…
wikipedia/Geležiniai_Vartai
H
.
.
Carska Bara () – didžiausia pelkė Serbijoje, Zrenianino savivaldybėje. Pelkė yra nutolusi 17 km nuo Zrenianino miesto. Plotas – 4,726 ha. Biologija
wikipedia/Carska_Bara
I
Belgrado oro uostas
Belgrado oro uostas
Surčin
Belgrado oro uostas () (IATA: BEG, ICAO: LYBE) – tarptautinis oro uostas Belgrade. 2006 m. oro uostui suteiktas Nikolos Teslos vardas. Tai didžiausias ir labiausiai apkrautas Serbijos oro uostas, esantis 18 km nuo Belgrado, Surčino opštinoje, Sremo regione. Nuo 2018 m. gruodžio oro uostą valdo bendrovė Belgrade Airport d.o.o. Oro uostas yra didžiausios Serbijos oro bendrovės Air Serbia pagrindinė bazė, čia taip pat yra viena pagrindinių Wizz Air bazių. Oro uostu naudojasi oro taksi įmonės Air Pi…
wikipedia/Belgrado_oro_uostas
J
Belgrado
Belgrado
Tašmajdano parkas (), taip pat vadinamas tiesiog Tašmajdanu () ar Tašu (), – viešasis parkas ir jį supantis gyvenamasis rajonas Serbijos sostinėje Belgrade. Parkas yra Belgrado Palilulos savivaldybėje. 2010–2011 m. visas parkas pirmą kartą nuo jo įkūrimo 1954 m. buvo iš esmės rekonstruotas. Tašmajdanas prasideda už 600 m į pietryčius nuo Belgrado centrinės dalies Terazijės ir apima pietvakarinį Palilulos savivaldybės kampą bei ribojasi su Vračaro savivaldybe pietuose ir Stari Gradu vakaruose. Si…
wikipedia/Tašmajdano_parkas
K
Sava
Sava
Dorćol (historical)
Sava (, , ) – upė pietryčių Europoje, dešinysis Dunojaus intakas (Juodosios jūros baseinas). Teka per Slovėniją, Kroatiją, Bosniją ir Hercegoviną (sudaro jos šiaurinę sieną) ir Serbiją. Romos laikais upė buvo vadinama Savus. Sava dažnai laikoma šiaurine Balkanų riba. Sava išteka iš kalnų Slovėnijoje, šiaurės vakaruose nuo Liublianos, upės pradžia laikoma dviejų upių Sava-Dolinkos ir Sava-Blochinkos santaka. Įteka į Dunojų viename iš Belgrado rajonų – Zemune. Didžiausi intakai: • dešinieji: Liubl…
wikipedia/Sava
L
#pancevo #serbia #hotel #orginal #nofilter
#pancevo #serbia #hotel …
Tamišas (), Timišas () – upė Rumunijoje ir Serbijoje; Dunojaus kairysis intakas. Prasideda Pietų Karpatuose, susiliejus Brebu, Gradištėjos ir Semeniko upeliams. Teka į šiaurės vakarus sraunia tėkme. Timišoaros apylinkėse pasuka link pietvakarių, toliau teka per Serbiją, Banato regioną. Ten upės tėkmė lėta, vaga sudaro meandras. Įteka į Dunojų ties Pančevu. Pagrindiniai intakai: • dešinieji – Bistra • kairieji – Pogenišas, Brzava Vidurupyje Tamišas kanalu jungiasi su Bega (Tisos intakas). Dabarti…
wikipedia/Tamišas
M
_F8C8513
_F8C8513
Šventojo Morkaus cerkvė () – Serbijos stačiatikių bažnyčios cerkvė Belgrade, Palilulos savivaldybėje. Įtraukta į saugomų kultūros paminklų registrą (Nr. SK133). Tai antroji pagal dydį po Šv. Savos cerkvės bažnyčia Belgrade ir visoje Serbijoje. Priklauso Serbijos stačiatikių bažnyčios Belgrado ir Karlovcų arkivyskupystei. Šv. apaštalui ir evangelistui Morkui pašvęsta cerkvė yra Tašmajdano parke, netoli Serbijos Liaudies Skupščinos (parlamento). Jos ilgis yra 62 m, o plotis 45 m. 10 metrų diametro…
wikipedia/Šventojo_Morkaus_cerkvė
N
Ale
Ale
Didžioji Morava () – upė Serbijoje; Dunojaus dešinysis intakas. Susidaro susiliejus Pietų ir Vakarų Moravai ties Stalačo miesteliu (į šiaurės rytus nuo Kruševaco). Šios upės ištakas gauna Dinarų kalnuose. Teka šiaurės kryptimi per Serbijos centrinę dalį Vidurio Serbijos kalnais. Žemupys – Dunojaus vidurupio lygumoje. Įteka į Dunojų žemiau Smederevo. Ilgis 185 km (su V. Morava – 493 km, su P. Morava – 563 km). Didžiausi intakai: Resava (dešinysis), Jasenica (kairysis).
wikipedia/Didžioji_Morava
O
Ibaras () – upė Juodkalnijoje ir Serbijoje; Vakarų Moravos dešinysis intakas. Prasideda pačiuose Juodkalnijos rytuose, Rožajės opštinoje, Hailos masyve (Prokletijės kalnų dalis). Aukštupyje teka į rytus tarpukalnių slėniu per Kosovo regioną. Ties Mitrovica pasuka į šiaurę, teka Kopaoniko kalnų masyvo vakariniu pakraščiu, sudaro kanjoną, vaga slenkstėta. Ties Kraljevu įteka į Vakarų Moravą. Pagrindiniai intakai: • dešinieji – Stinica, Jošanica • kairieji – Raška, Studenica Aukštupyje Ibaras patve…
wikipedia/Ibaras
P
Zastrava
Zastrava
Tisa (, ; ) – viena didžiausių Vidurio Europos upių, kairysis Dunojaus intakas. Išteka Ukrainoje ir teka per Vengriją, Rumuniją, Slovakiją ir Serbiją. Į Dunojų įteka Serbijos Voivodinos provincijoje. Upės ilgis 1 358 km, baseino plotas 157 186 km². Antikoje upė buvo žinoma kaip Tisia, o lotyniškai ši upė vadinta Tissus, Thisia, Pathissus. Didžiausi intakai – Bodrogas, Slana, Egeris, Zadva, Somešas, Murešas.
wikipedia/Tisa
Q
01072009(037)_NLT
01072009(037)_NLT
Pietų Morava () – upė Makedonijoje ir Serbijoje; viena iš Didžiosios Moravos ištakų. Upė prasideda Makedonijoje, prie pat Serbijos sienos Skopska Crna Gora kalnuose (Dinarai). Pietų Morava susidaro susiliejus Ključevskos ir Slatinskos upeliams. Aukštupyje vadinama Binčaka Morava ir Preševska Moravica. Teka kalnuota centrine Serbijos dalimi šiaurės kryptimi. Prie Stalačo miestelio susilieja su Vakarų Morava ir sudaro Didžiąją Moravą. Didžiausi intakai: • Dešinieji:• Jablanica • Veternica • Pusta …
wikipedia/Pietų_Morava
R
DSC_7548.jpg
DSC_7548.jpg
Aleksandar Nikolić salė – sporto arena Belgrade, Serbijoje. Tai namų arena dviem garsiausioms Serbijos ekipoms – „Crvena Zvezdai“ ir „Partizanui“. 2005 metais čia vyko 2005 m. Europos krepšinio čempionato C grupės varžybos. Iš viso šioje arenoje buvo sužaistos septynios Europos krepšinio čempionato rungtynės.
wikipedia/Pionir_Hall
S
Princess Ljubica Residence
Princess Ljubica Residen…
(44°49' 20°27') Šv. arkangelo Mykolo katedra, taip pat vadinama tiesiog Katedra () – Serbijos stačiatikių bažnyčios cerkvė Belgrade. Katedra yra Serbijos stačiatikių bažnyčios Belgrado ir Karlovcų arkivyskupijos centras. Katedra yra senojoje Belgrado miesto dalyje, Kralja Petra ir Kneza Sime Markovića gatvių sankryžoje (buv. Bobjavlenska ir Dubrovačka gatvės). Dėl savo architektūros ir meno kūrinių katedra yra išskirtinis kultūros paminklas. Aplink katedrą statėsi XIX a. pirmosios pusės serbų Be…
wikipedia/Šv._arkangelo_Mykolo_katedra_(Belgradas)
T
Mosque
Mosque
Stari Rasas () – viduramžių tvirtovė pietų Serbijoje, 11 km į vakarus nuo Novi Pazaro, prie buvusios Staro Trgovištės prekybinės gyvenvietės, prie Raškos ir Sebečevo upių santakos. Tai buvo vienas svarbiausių ankstyvosios Serbijos miestų, Raškos valstybės sostinė. VI a. Bizantijos istorikas Prokopijus pirmąsyk paminėjo romėnų tvirtovę Arsą (Arsa, ) Dardanijos provincijoje. VI–VII a. į kraštą ėmė veržtis slavai, Bizantija Dardanijoje neteko valdžios, o Arsos tvirtovė buvo sugriauta. Krašte apsigy…
wikipedia/Stari_Rasas
U
Sremska Mitrovica,Srem,Serbia...
Sremska Mitrovica,Srem,S…
Sirmiumas (šiandien Sremska Mitrovica), garbingoji miestų motina, – senovės romėnų miestas Panonijoje. Dabartinio Sremo regiono pavadinimas kilo nuo šio antikinio miesto vardo. Sirniumas iš pradžių buvo ilyrų miestas, o I-ame amžiuje pr. m. e. jį užkariavo romėnai. Tai buvo svarbus vėlyvosios Romos imperijos miestas, romėnų Panonijos ekonominis centras ir viena iš keturių visos imperijos sostinių. Sirniume taip pat buvo monetų kalykla. Istorija Sirmiumas buvo vienas seniausių Europos miestų. Arc…
wikipedia/Sirmijus
V
Belgrado universitetas
Belgrado universitetas
Belgradas
Belgrado universitetas () – svarbiausia Serbijos aukštojo mokslo įstaiga. Apie 90 000 studentų, 4200 dėstytojų. Dėstoma serbų ir kroatų kalbomis. Istorija Įsteigtas 1808 m. kaip Didžioji akademija, bet 1813 m. uždarytas. Įkurtas iš naujo 1905 m. 1863 m. atidarytos Aukštosios mokyklos bazėje. Veikė 3 fakultetai: Filosofijos, Teisės ir Technologijos. 1919 m. universitete įsteigta Svetozaro Markovičiaus biblioteka. 1954 m. universitetas reorganizuotas. Struktūra 30 fakultetų Belgrade ir vienas Bo…
wikipedia/Belgrado_universitetas
W
Kalemegdan Park
Kalemegdan Park
Dorćol (historical)
X
_MG_102-9290.jpg
_MG_102-9290.jpg
Nuotraukos pateikėFlickryra jų savininkų autorių teisės
123

Viešbučiai Serbija

Ieško vietų, susijusių su Serbija?

Tai kitos paskirties vietos, su kuriomis galima rasti susijusių vietų Serbija:

  • Rodyti žemėlapį
  • Šeštadienis
    22°C11°C
    12km/h
    Sekmadienis
    25°C12°C
    21km/h
    Pirmadienis
    25°C14°C
    26km/h
    Antradienis
    24°C14°C
    34km/h
    Orai Serbija