Tirana

Tirana () – miestas Albanijos centrinėje dalyje, prie Išmo upės; šalies sostinė ir didžiausias pagal gyventojų skaičių miestas. 2021 m. duomenimis, tarp skaitlingiausių Europos žemyno miestų yra . 2020 m. sausio 1 d. Tiranos prefektūroje gyveno 906 166 žmonių.

Tirana pagrindinis verslo, pramonės ir kultūros centras. Iš miesto nutiestas geležinkelis link Adrijos jūros – į uostamiestį Duresį. Pagrindinės pramonės šakos: tekstilės, metalo, avalynės, žemės ūkio mašinų, maisto.

Mieste yra Tiranos universitetas (įkurtas 1957 m.), žemės ūkio institutas (1951 m.), mokslų akademija (1972 m.), valstybinė biblioteka (1922 m.). Dažniausiai lankomos vietos: Albanijos nacionalinis kultūros muziejus; gamtos mokslų muziejus, nacionalinis istorijos muziejus, arcehologijos muziejus, meno galerija; Etehem Bey mečetė (pastatyta XIX a. pradžioje), esanti Skanderbego aikštėje.

Istorija

Miestas įkurtas XVII a. pradžioje (1614 m.), valdant Osmanų imperijai. Iš pradžių vadinosi kaip ir Persijos sostinė – Teheranas. 1920 m. tapo Albanijos sostine, Antrojo pasaulinio karo metu (1939–1944 m.) buvo okupuota Ašies valstybių.

Tiranos meras Edis Rama 2000-2011 m. vykdė kampaniją, kurios metu Tiranoje buvo griaunami nelegaliai pastatyti pastatai. Buldozeriai taip pat griovė pastatus, kad būtų galima praplatinti gatves. Rama taip pat liepė nudažyti namų fasadus ryškiomis spalvomis, bet namų interjeras nebuvo tvarkomas. Mero kritikai teigė, kad pakeitimai buvo kosmetiniai, nebuvo imtasi rimtų problemų: geriamo vandens ir elektros trūkumo.

2007 m. birželį Tiranoje apsilankė JAV prezidentas Džordžas Bušas, tapęs pirmuoju Amerikos prezidentu apsilankiusiu Albanijoje.

2019 m. rugsėjį Tiraną nusiaubė 5,6 balų stiprumo žemės drebėjimas, kurio epicentras buvo netoli Duresio. Lapkritį vėl smogė 6,4 balų stiprumo žemės drebėjimas, bet šįkart buvo padaryta santykinai mažesnė žala. Tą patį mėnesį Tirana buvo paskelbta Europos Jaunimo sostine 2022 m.

Miestų partnerystė

Miestai, su kuriais Tirana yra pradėjusi partnerystės ryšius (skliausteliuose nurodyti metai):

•  – Ankara, Turkija
•  – Atėnai, Graikija
•  – Barselona, Ispanija
•  – Briuselis, Belgija
•  – Bukareštas, Rumunija
•  – Bursa, Turkija
•  – Doha, Kataras
•  – Florencija, Italija
•  – Genuja, Italija
•  – Kijevas, Ukraina
•  – Koburgas, kanada
•  – Madridas, Ispanija
•  – Marselis, Prancūzija
•  – Maskva, Rusija
•  – Paryžius, Prancūzija
•  – Pekinas Kinija (nuo 2005 m.)
•  – Podgorica, Juodkalnija
•  – Praha, Čekija
•  – Priština, Kosovas
•  – Prizrenas, Kosovas
•  – Roma, Italija
•  – Saragosa, Ispanija
•  – Seulas, Peitų Korėja
•  – Sofija, Bulgarija
•  – Stokholmas, Švedija
•  – Turinas, Italija
•  – Ulcinis, Juodkalnija
•  – Vilnius, Lietuva
•  – Zagrebas, Kroatija